Foje piosenki

vieną gražų ankstyvą rytą pabudau ir ilgai žiūrėjau į sieną kal pro miglą pamačiau laikrodį kabantį ten jis kažkaip keistai tiksėjo ne į ritmą vis tiksėjo kas gi jam atsitiko išėjau ieškoti atsakymo o tiktai muzika stabdo laiką keičia žodį o tiktai muzika tik...

aš bėgau tolyn nuo tavęs tam kad būčiau arčiau aš bėgau nuo melo kur tavo veide mačiau kuprinė už mano pečių dievas viduje nebuvo žvaigždės nei vienos visame danguje žinojau kad didelis miestas kažkur priešaky bet nejaučiau jo nes rytas dar buvo toli aš bėgau...

Tu nieko dar nepažinai Net vėjo lakstančio laukuos Tu net nebandei išgirst jo kalbos Jam ranką ištiesk jis tave sušukuos Tu nieko dar nepažinai Net paukščio skrendančio aukštai Kiek kartų su juo kilai link šviesos Jam žodį ištark jis tau uždainuos Juk nori...

bandai sau meluoti bet viska isduoda tirpstantis sniegas tavo delne tu nori irodyt kad viskas vienoda kad tobula meile matai tik kine bet jo akiu sviesa vel privercia drebet tu vel tapai akla bet tu vel gali mylet maciau tave verkiant atstumta ir viena maciau...

aš galiu suprast ką tu man sakai aš girdžiu žodžius skambančius keistai aš galiu matyt tai ką tu matai aš turiu akis matančias naujai aš galiu paliest aš turiu rankas aš turiu dantis aš galiu įkast aš turiu batus aš galiu išeit aš turiu pirštus aš galiu pro j...

aš tave pažinau kažkuriame sapne matėmės jau prieš tai tik nesakyk kad ne toj pačioj erdvėj ne tam pačiam laike tu po manęs gimei aš jau senai ne čia aš nebandysiu šaukt šviesmečiu tyloje tavo akių gelmėj mano mirties data upė iš lėto plauks tu prisimink mane...

Tą vakarą tamsų aš ant stogo lipau Norėjau išvysti ką seniai užmiršau Norėjau pajusti svaigų orą dangaus Nuo jo užsimerkt ir savęs paklaust Klausyk žmogau Klausyk nenusisuk Ko ieškai čia Vaikystė baigės juk Dar būdamas vaikas aš užlipdavau čia Ir kojas nuk...

šitas keistas pasaulis verčia mane amžinai ieškoti vilties nesibaigiantis triukšmas verčia mane amžinai ieškoti tylos vandenyje šaltam vandeny begalinė ramybė verčia mane amžinai ieškoti kančios nepripildytas jausmas verčia mane amžinai ieškoti tavęs 

šalta čia kaip ir jų akyse ir tamsu čia tarp mūsų visų aš atsimenu saulės dienas giedrą dangų ir meilės rankas man koktu nuo bereikšmių veidų man koktu nuo beprasmių kalbų mes gyvenam lyg žaidžiam lyg ne norim skristi bet liekam dugne aš atsimenu didelį vėją...

tavo nekaltybė man atvėrė vėl akis į saulę tavo nekaltybė lyg lietus išplovė užterštas mintis tavo nekaltybė šį pasaulį man parodė vėl iš naujo tavo nekaltybė atidarė užsitrenkusias duris vieną kartą Paryžiuj svaičiojau apie tave vieną kartą Paryžiuj rytui nu...

Tolstanti saulė pro šakas tolstantis aš nuo jos lange Vakaro kalbos erdvėje gesta aplenkdamos mane Nors žiebias tūkstančiai langų Ir girdis žingsniai prie namų Aš žodį ištarsiu jis nuskęs tyloj Galbūt tik jinai mane išgirs Kiek tūkstančių žodžių aš ištariau...

auksas tai tavo tikslai miestas laukinių namai žvaigždės pasauliai kiti norai tai ką jauti mirti tai gimti kitur kristi tai kilti žemyn meilė tai tavo kančia niekas visa kas čia laisvė tu jos nejutai paukščiai tai laisvės vaikai himnai tai masių daina melas...

tau reikalingos draugo akys kurios tau niekad nemeluoja tu sapnavai kad švelnios rankos kalnų gėles tau dovanoja tu nežinai šiltesnio žodžio už tą kurį išgirsti nori tu nematei gražesnio veido už tą kur tau nusišypsojo... bet tu verki kiekvieną naktį nes tai...

Aš pasiklydau tarp veidų Keistai dažytų svetimų O byrantis smėlis delnuose Ar tai dekoracija ar ne Kodėl popieriniai žiedai tikresni Už tikrus Kodėl nupaišyti veidai gyvesni Už gyvus Tiktai žvakių šviesoje Savo veidą aš randu Kaip uždegti tas šviesas Kurio...