Anatolijus piosenki

Pakilimo takas toks slidus ir šaltas, Jį stebiu kaip sapne. Jos nuleistos akys sakė: tu nekaltas, Tik sparnai danguje. Viską žinau, viską jaučiau, Kai sakei, kad myli – melavai. Negaliu nuslėpti savo ašarų, Kai juokiuos, aš vis tiek verkiu. Visiška vienatvė...

Pabundu anksti ryte Ir mąstau apie tave... Nežinau kodėl... Meilė mano išblaškyta, Siaučia audros nematytos, Nežinau kodėl... Suprantu, praeities nepakeisi Ir neatsuksi laiko atgal... Be tavęs sunku gyvent, Be tavo šypsenos akių... Pasakysiu tau mažut, Kaip...

Buvau apsvaigęs ir nepajutau Gaisro mudviejų kelyje Chaosas valdė protą jau Tu (...) Ir nebesugrįžt žadi, Bet lieki širdy... Sugrįžk, o, meile, sugrįžk prašau... Tu man sudie nekart prieš tai tarei... Ne kartą dužo mana širdis, Ir jau žinau, kad rinktis net...

Nes pasirinkt kartais reikia Nori tu pakilt – neišeina. Tęsti savo kelią ar pasiduot? Kai liūdesys valdo sielą Rodos, džiaugsmui jau nėra vietos Jei tiki savim, viltis nušvis. Suteik man jėgų Tikėti savim. Tai tik gyvenimo kliūtis, Kelk galvą aukštai. Kai b...

Jei kada nesiseks ir apsvaigs galva, Išsirink ar meilę ar kortas... Nusivilk kartais teks akimirka silpna, Bet išauš ir tavo valanda... Ir už tuos, kurie šalia ir kurie dar bus, Stiklo taurę aš keliu pilną šilumos... Ir už tuos, kurie šalia ir kurie dar bus,...

Vaikystėje tikime pasakom ir sapnais, Išeina į praeitį vasara ir žiema. Manai, apgausi lemtį ir vėl skubi gyventi, Lieka žemėj pėdos ir darbai... O, kaip gaila šiltos nakties rugpjūčio, Sudužusios vilties... Visa tai išblėso kaip miražas Iš vasaros nakties......